Vilkas ir levas

Vie­ną kar­tą vil­kas, al­ka­nas po miš­ką skra­jo­da­mas, pa­ma­tė le­vą, ėru­ką be­ėdan­tį. Vil­kas pri­ėjęs no­rė­jo gau­ti to ėro kan­snį, bet le­vas jam ta­rė, kad anas pats ei­tų pa­ieško­ti:
– Kad tu no­ri ės­ti, tai eik ieš­kok pats!
– Ge­rai, – sa­ko vil­kas, – tai aš nu­lį­siu pas ūkinin­ką ir pa­sa­ky­siu, kad tu su­ėdei jo avį. Skaityti visą pasaką »


Vestuvės ir laidotuvės

Buvo trys broliai: du išmintingu, trečias kvailas. Vienąkart broliai taisė vestuves –vedino vyresnįjį brolį. Namie nebuvo sviesto. Išmintingieji broliai siunčia kvailį miestan sviesto parvežtų. Kvailys nuvažiavo miestan, nupirko sviesto ir veža namo. Begrįždamas pastebėjo, kad ledas treška. Paėmė sviestą ir ištepė vežimo ratus, o namo pagrįžo dykom rankom. Broliai, pamatę, kad sviesto nėra, sako: Skaityti visą pasaką »


Velnio piršlybos

Buvo tokia merga jau nejauna, ne per graži, vardu Mangarieta. Senovėje labai žiūrėjo ant mergų darbų, tai toji Mangarieta per naktis vakaraudavo ir šventom dienomis dirbdavo ir vis mislydavo, kad tik apsiženyt. O kaip ji buvo ne per aiškaus veido, tai ją nieks nemėgino imti, o jai vėl nieks nesimislijo, kaip tik apie ženybas.
Ale vieną naktį atėjo pas ją toks ponaitis, atnešė jai degtinės, užkandį. Teip toliaus jau ji viena eina vakaraut į pirtį. Skaityti visą pasaką »


Velnias kūlikas

Viena boba mažlaukė likus našlė. Kaip netur kam kultie, viena nuvėjus in kluonelį ir kulia pėdus. Ėjo pro šalį velnias. Pamatė, kad viena boba kulia, – atėjo pas ją. Sako:
– Kodėl tu viena kuli?
– O kas man našlei padės bėdoj – prieteliaus nėr.
– Mažu tau padėt iškult?
– Būtų gerai, kad pamačytum, ale spragilo neturu. Skaityti visą pasaką »


Velnias gaudo sielą

Vienas gaspadarius sustika vakiečiukų ir saka:
– Duok man pinigų
Tas ir davė pinigų. Saka:
– Kada tu man ataduosi dūšių?
Tas saka: Skaityti visą pasaką »


Pasaka apie ūkininko sūnų

Vieną kartą, kada ūkininkas ėjo su savo sūnumi medžiotų, pasitiko vilką. Sūnus paskui vilko ginėsi, bet vilkas įlindo in kinį ir pražuvo. Bet sūnus turi dransumą – lenda paskui in tą kinį ir atranda vilko vietoje Mežabrynumą (miško stebuklą). Mežabrynums, išvedęs sūnų iš to kinio, tarė jam: Skaityti visą pasaką »


Velniai negali lino kančios išklausyti

Vienų vakarų trys merginos ėja vakaruškan ir sutika tris ponaičis. Kėp jie pralinke merginus, vienu saka:
– Kad tas jaunikaitis man’ vestų, aš už ja aičia.
Teip lygė antru ir treči saka: Skaityti visą pasaką »


Iliustracijų konkursas

Lietuviupasakos.lt skelbia geriausios iliustracijos konkursą. Sukurkite iliustraciją jūsų pasirinktai pasakai iš www.lietuviupasakos.lt archyvo ir iki 2010 spalio 31 dienos patalpinkite ją http://www.facebook.com/lietuviupasakos. Geriausios iliustracijos autoriaus laukia prizas – leidyklos „Alma littera“ išleista knyga „Emilis iš Lionebergos”. Tad smagaus dalyvavimo! :)


Ūkininko sūnus

Vie­nam ūkinin­kui il­gus me­tus iš ka­ru­me­nės nesu­grįž­tant, jo pa­au­gęs sūnus iš­si­va­di­no sa­vo mo­ti­ną tė­vo ieško­tų. Par­si­da­vę na­mus, gin­klų ir ki­tų daik­tų pri­si­pir­kę, išjo­jo abu­du, kur akys ve­da. Be­jo­jant per gi­rią, sūnus ra­do to­kį dir­že­lį, ku­riuom ap­si­juo­sęs, jis pa­ju­to di­de­lį vie­ką. Teip to­li gi­rioj vie­no­je vie­toj ap­si­sto­jus, mo­ti­na li­ko sil­sė­tis, o sūnus nu­ė­jo to­lyn ant me­džiok­lės ir ant di­de­lio kaip skūnė ak­mens ra­do sė­dint mil­ži­ną. Skaityti visą pasaką »


Vaikinas nepaprasta jėga

Vie­nas vai­ki­nas bu­vo le­vo olo­je dau­giaus kaip per de­šim­tį me­tų, ės­da­mas tik ža­lią mė­są. Su lai­ku ­jam toks gy­ve­ni­mas nu­si­bo­do, per tat anas iš olos išėjo. Bet le­vas, su­ti­kęs jį, iš­pė­rė jį ge­rai, įgin­da­mas olon at­gal. Kad le­vas ėjo me­džio­tų, tai tą olą už­vers­da­vo di­de­liu ak­me­niu, kad vai­ki­nas ne­be­ga­lė­tų dau­giaus lau­kan iš­ei­ti. Skaityti visą pasaką »



Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button