Lietuviupasakos.lt

Vienas žmogus pasiskolinęs pinigų nog velnio. Žmogus sakąs:
– Apė atidavimą tau pinigų – tai aš tau teip pasakau: kada tau reiks pinigų, tai aš parašysu ant savo vartų, kada tu gausi.
O velnias buvo suderėjęs: jeigu neatiduos pinigus, tai dūšią imsiąs. Žmogus, namon parėjęs, iš lauko ant vartų teip parašęs: „Ateik rytoj anksti, tai gausi“.
Velniui jau ir prireikė pinigų. Nuvėjo, žiūri – ant vartų parašyta: „Ateik rytoj anksti...“ Velnias, anksti kėlęs, nuvėjo – žiūri, kad ir vėl parašyta: „...rytoj anksti...“ Jis da keletą kartų ėjo ir nieko negavo – nė pinigų, nė dūšios negal imt. Žmogus sau ramiai jau gyvena: pinigų velnias jau neateina. Toliaus jau ir pamiršo. Jau ir tie vartai sulūžo. Jau mislino, kad seniai velnias kur galą gavo. Ale kartą velnias atėjęs žiūri, kad jau to parašo nėra, – užbaudė pinigų. Tas žmogus neturėjęs – jo dūšią velnias ir išsinešęs.