Viena boba kluone kūlus. Velnias atėjęs pas ją, sakąs:
– Tik tu viena kuli. Ar nenorėtum, kad aš tau padėčia?..
– Kodėl ne... Būt labai gerai, kad padėtum. Tik vargas: tik vieną spragilą turu...
Velnias tuojaus susiieškojo porą strampgalių ir, susitaisęs spragilą, pradėjo kult. Boba sakius:
– Kaip tu čia kuli, kad šiaudai aukštyn šoka?! Žiūrėk, kaip aš duodu, tai net prilimpa! Tai aš, boba, daug daugiaus inmušu!..
Velnias tolyn da daugyn duoda, o šiaudai vis šoka ir neprilimpa! Velnias, sako, bekuldamas net patrūkęs ir daugiaus neatėjęs pas tą bobą kult – turbūt apsirgo.
