Pasaka apie derliaus pasidalijimą


Pasakos

Kartą pas vieną ūkininką, kurs laimingai gyveno, nekuri esybė, tai pavydėdama, prie jo atėjusi tarė:
– Pas tave viskas užtinka – rasi mane priimtai ant pusės sėt, jei aš už dirvą, sėklą bei gyvenimą gerai užmoku...
Ūkininkas, jo arklinę koją iš po mantelio pamatęs, suprato tą gudrolių. Pakaušį pasikasinėjęs, tarė:
– Kad teip, tai šįmet jėrčukus sodysiva – aš apačią, o tu viršų dagosiva.
Samdininks prasidžugęs tarė:
– Tai gerai!
Dagojant samdininks besigodėdams, vis prunkšdams virkščias nusirovė, o ūkininks, per aną besišaipydams, linksmas jėrčukus nusikasė.
Sekantį pavasarį tas gudrinčus, jau vėl prie ūkininko atslimpinęs, tarė:
– O šįmet dėl sėjės ar sutarsiva?
Gaspadorius atsakė:
– Kodėl ne, jei tu vėl už viską viens užmoki...
– Berods, – atsakė ans pasipurtydams. – Ale kadang jau pernai tu mane prigavai, tai šįmet aš apačią, o tu viršų dagosiva.
– Tegul teip būna, – atsakė žmogus. – Tai šįmet miežus sėsiva.
Rudenij ūkininks viršų – miežius nusikirtęs pasivalė, anam apačią – ražienas palikdams. Samdininks, tai matydams, suriko ant gaspadoriaus:
– Su tavim nėr nieko pradėt, nes tu mane ne vien pernai, bet ir šįmet baisiai apgavai!
Tai pasakęs, ražienas nė neužkrutinęs, šalin nuūžė ant visados. Ūkininks džaugėsi kreivakiškį nušlamštęs...

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/01/pasaka-apie-derliaus-pasidalijima/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button