Pasaka apie du brolius


Pasakos

Vie­nas ka­ra­lius su­lau­kė du sū­nu, ku­riuo­du jei tik pri­siar­tin­da­vę prie sve­ti­mų vai­kų, tai tie ir nu­mir­da­vę. Tėvas, da­si­ži­no­jęs apė tai, pa­gai­les­ta­vęs, kad jam Dievs neda­vė ge­rų vai­kų, ėmęs juos ir iš­va­rė svie­tan. Iš­jo­jo. Vie­nas jų, Jo­nas ka­ra­lai­tis, be­jo­da­mas ir ap­si­nak­vo­jo gi­rio­je pas to­kią bo­bą.
Ant ry­to­jaus iš­ėjo ant me­džiok­lės. Pa­si­ti­ko zui­kį. No­rė­jo šaut, ale tas at­si­pra­šė ir da­vė jam zui­ku­tį, ku­rį jis in so­dą, mū­ru ap­tver­tą, įlei­do. Ant ry­to­jaus ir ki­to­mis die­no­mis jis to­kiu pat būdu ga­vo vil­ku­tį, meš­ku­tį ir le­vu­ką, ku­rie gra­žiai ta­me dar­že au­go.
Teip ten pas se­nu­tę be­gy­ven­dams, jis da­si­ži­no­jo, kad vie­nas ri­cie­rius už­mu­šęs vie­ną sma­ko vai­ką, už tai sma­kas per­py­kęs ka­ra­liui įsa­kęs: jei neduos sa­vo vy­riau­sios duk­tės, tai bū­sian­ti vi­sa ka­ra­lys­tė iš­pjau­ta. Tai gir­dė­da­mas ka­ra­lai­tis pa­si­ry­žo tą mer­gą iš­gel­bė­tie ir, tuo­jaus sė­dęs ant sa­vo grei­to­jo žir­go, kaip žai­bas ant dan­gaus at­si­dū­rė už šim­tų my­lių pa­ma­rė­je, kur sma­ko sūnus tri­gal­vis tu­rė­jo pra­ryt tą mer­gą, ir tri­mi kir­ti­mis nu­kir­to sma­kui galvas. Ki­tą kar­tą nu­kir­to ant­ram­jam sma­ko sūnui pen­kias gal­vas ir iš­gel­bė­jo ka­ra­lai­tę. O tre­čiu kar­tu se­ną­jį sma­ką su dvy­li­ka gal­vų už­mu­šant, pa­gel­bė­jo jam ir tos jo už­au­gin­to­sios žvėrys, ku­rias jis, ka­rėn iš­si­reng­da­mas, bu­vo na­mie pas tą se­nu­tę pa­li­kęs. Bo­bu­tė būtent pa­ma­čius, kad žvėrys baisiai graužt ge­le­ži­nes du­ris pra­dė­jo. Kaip tik ati­da­rė, jos vi­sos iš­bė­go kaip vė­jas. O le­vas pra­dė­jo vuos­tyt ir sa­kė:
– Mūs po­nas yra ne­lai­mėj – bėkim jam pa­dėt.
Žvė­rims at­bė­gus, ka­ra­lai­tis, drą­ses­nis ta­pęs, tuo­jaus nu­kir­to sma­kui dvi gal­vi, o žvėrys vis ne­da­lei­do, kad gal­vos vėl pri­aug­tų – pri­gy­tų. Nu­kir­tęs vi­sas gal­vas – la­bai sun­kų dar­bą at­li­kęs, ka­ra­lai­tis lei­do žvė­ris gi­rioj pa­bė­giot, o pats at­si­gu­lė pa­sil­sė­tie.
Tuom tar­pu ka­ra­liaus tar­nas, at­ėjęs ko­vos vie­ton pa­žiūrėt, ra­do sma­ką už­muš­tą. Jis nu­kir­to ka­ra­liū­nui gal­vą, o mer­gai in­gra­si­no, kad sa­ky­tų, jis ją iš­gel­bė­jęs.
Žvėrys gi­rio­je vėl pa­ju­to, kad ko­kia ne­lai­mė at­si­ti­ko jų po­nui. Le­vas sa­ko:
– Bė­kim kuo grei­čiau­siai!
At­bė­go, ra­do jį ne­gy­vą. Le­vas at­si­tū­pęs pra­ta­rė:
– Tu, zui­ki, bė­gio­da­mas po mo­te­rų dar­žus, tu­ri ži­not ko­kią žo­lę, kur ga­li at­gy­dyt ir gy­vu sto­tis...
– Aš neži­nau, la­pu­tė ki­ba – ji la­bai iš­min­tin­ga: ji kaip ka­da pie­menims iš ran­kų at­ima žą­sį.
– Ir aš neži­nau, – at­sa­kė la­pė, – ki­ba kū­mas vil­kas: jis iš­ne­ša avį iš tvar­to – jis iš­min­ti­nges­nis.
Vil­kas jau netu­rė­jo ką at­sa­kyt ir nu­ė­jęs pa­pjo­vė ku­me­lį, vi­dur įlin­dęs, su­ga­vo at­lė­ku­sius var­nu­kus ir nog var­no ga­vo at­neš­ta gy­vo­jo ir gy­dan­čio van­dens, su ku­riuo­mi nu­kąs­tą var­nu­ko gal­vą pri­gy­dė. Da­bar da­vė vil­kas sa­vo akis iš­ka­pot ir, in jų vie­tas in­sis­ta­tęs bon­ku­tes su tuo­mi van­de­niu, na­mon ėjo, bet nema­ty­da­mas ėmė po vi­sas ša­lis klai­džio­tie. Le­vas, ne­su­lauk­da­mas jį su­grįž­tant, nu­siun­tė zui­kį. Ši­tas, pa­da­vęs in­si­kąst vil­kui vuo­de­gą, pra­dė­jo jį vest, ale vil­kas, zui­ku­čiui šo­kant per kel­me­lį, ėmė jam iš ne­ty­čių ir nu­kan­do vuo­de­gai­tę. Le­vas at­siun­tė la­pę su di­de­le kaip šluo­ta vuo­de­ga – ši­ta jau ir par­ve­dė vil­ką. Tuoj le­vas pa­te­pė vil­kui akis su vie­nu, ki­tu van­de­niu – ir at­gi­jo akys. Pas­kui pa­te­pė sa­vo po­nui – gal­va pri­gi­jo, pa­te­pė ki­tu – at­gi­jo.
O tuom tar­pu tas ka­ra­liaus tar­nas no­ri vest ka­ra­lai­tę. Ap­sta­tė vi­są mies­tą sar­gy­ba, kad nie­kas neinei­tų, iki neap­si­ves. Da­bar zui­ku­tis su vil­ku pa­gel­bė­jo sa­vo po­nui su­si­ra­šyt su ka­ra­liaus duk­te­ria, nu­neš­da­mi jai jo­jo gro­ma­tas, teip kad jis ga­lė­jo ją ves­tie, o tą tar­ną pas­kui nu­žu­dyt da­vė.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/01/pasaka-apie-du-brolius/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button