Lietuviupasakos.lt

Pas vie­ną ūkinin­ką už­au­go toks di­de­lis gai­dys, kaip tro­ba, kad jį ne­ga­lė­jo iš­mai­tin­ti. No­rė­jo jį žy­dui par­duo­ti, bet žy­das jo di­du­mo ir bal­so nu­si­gan­do. Gai­dys pas­kui sa­ko:

– Ei­siu in dva­rą ant pie­tų.
Ir ėjo per miš­kus, kur su­ti­ko vi­so­kius žvė­rius, ku­rie klau­sė jo, kur ei­nąs. Su­ti­ko ir le­vą, ku­ris jį už­klau­sė:
– Kur tu, gai­dy, ei­ni?
– Ei­nu ant pie­tų dva­ran!
– Tai vesk ir ma­ne kar­tu! – pra­šė le­vas.
– Eik pas­kui!
Le­vas ėjo pas­kui, tei­po­gi ir ki­ti pir­miaus su­tik­tie­jie gy­vu­liai ėjo pas­kui.