Lietuviupasakos.lt

Ka­tins, par­šas ir kar­ve­lis aja su le­vu ir meš­ka ant vai­nos. Kar­ve­lis įsi­li­pa į me­dį ir rėk:
– Kur kuūū­jis, kur kūū­jis?
Ka­tins:
– Kur drrriau­čius, kur drrriau­čius?
U par­šas, ant že­mės vaikš­čio­da­mas:
– Rup, rup...
Meš­ka užsi­lin­da už me­džia, u levs pa­si­lin­da pu lau­žu ir, uo­de­gos ga­lą iš­ki­šęs, iš bai­mės, kai girdž šne­kant api to­kius gin­klus, vis – krust, krust ir kru­tin. Ka­tins, pa­ma­tęs kru­tant, misli­ja, kad žiurkė, – tik strykt, kapt už uo­de­gos! Levs kai šoks, kad pra­dės bėgt! Meš­ka – pas­ku. Na­ja, na­ja par miš­ką! Ir nu­va­ja­vo­ja.