Viens jaunikaitis pradrinsęs ėjo ant kalno vilniui devynias galvas nukirsti. Keliu beeidamas, pamatė skruzdėlę, vanagą ir levą prie arklio galvos besimušant. Kada užklausė, ko jie mušasi, atsakė, kad jie norį iš karto visi tą galvą ėsti, bet negalį, nes nėra sutarimo. Sako:
– Padaryk mums, jaunikaiti, kad galėtumime iš karto visi trys ėsti!
Anas patarė, kad skruzdė, įlindus in vidurį, ėstų smegenis, vanagas iškabintų su snapu akis, o levas kad sukramtytų kaulus. Už tą patarimą levas prižadėjo jaunikaitį gelbėti su savo spėkoms, vanagas – su savo greitu lėkimu, o skruzdė – tuom, kad galėsiąs visur įlinsti.
be pabaigos