Pasaka apie medžiotoją ir užkeiktą dvarą


Pasakos

Pasibaigus karei, pareina tas medžiotojas namon ir dasižino, kad jo pati, iš kur buvus, ten vėl ir išlėkus. Padejavęs eina jis jos ieškotų. Eina per balas, pelkes ir miškus. Išeina ant didelio trako, žiūri – viduryje trako guli dvasna, o aplink ją – kad prisirinkę ir žvėrių, ir paukščių ir visokių vabalų daugybė neišpasakyta! Jam paklausus, ko jie ten susirinkę, atsakę – radę dvasną ir niekaip negalį pasidalyti. Medžiotojas, pajėmęs kardą, atkirto pečius levui:
– Tu, – sako, – už visus tvirčiausias, tai tau pečiai. Tu, ereliau, toliausiai matai – tau akys. Tu, varnai, geriausiai girdi – tau ausys. O tu, skruzde, darbščiausia esi, tai tau atiduodu galvą – ir maistą, ir gyvenimą turėsi iš jos.
Visi žvėrys buvo užganėdinti, ir kožnas užsimokėjo, kaip kas išgalėjo: žvėrys išpešiojo po plauką, paukščiai – po plunksną, o skruzdė išrovė sau šlaunį ir atidavė jam, sakydami:
– Kaip tau pareiks, tai tu įsikąsk tiktai tokį plauką arba plunksną ir pavirsi į tokį žvėrį arba paukštį.
Gavęs tokias dovanas, jis dabar įsikando erelio plunksną, pavirto ereliu ir, aukštyn iškilęs, pamatė toli toli didelį marmuro kalną, o jame tik mažą skylutę. Nusileidęs žemyn, skruzde pasivertęs, įlindo į tą kalną, rado ten nematyto, negirdėto gražumo rūmus ir juose savo tą pačią ir jos seseris, kurios buvo valdžioje tokio Ilgabarzdžio. Dabar jis, levo plauką įsikandęs, pavirto levu, perplėšė pusiau Ilgabarzdį ir išgelbėjo visas seseris iš to užkeikto dvaro.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/01/pasaka-apie-medziotoja-ir-uzkeikta-dvara/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button