Vienas žmogus, nuo velnio pasiskolindamas pinigus, susiderėjęs atiduoti, kaip nuo visų medžių labai nubirėsią. Po lapkričio velnias atėjęs pas tą žmogų skolos prašyti. Žmogus jam rodąs, kad ant aglių, ant pušių ir kadugių lapai tebėsą. Na, dabar tas velnias laukt, na laukt. Nebesulaukdamas, sako, mėginęs skujas braukyt, bet nieko nepadaręs.
