Pasaka apie tai, kaip žmogus gydė velniui akis


Pasakos

Netoli viena dvara buva ežerus ir visados tam ežeri būdava pilnu velnių. Kadu Klonys kūrindava jaujo pečį, pas jį ataidava ponaitis. Klonys parsitikrina, kad tas ponaitis yra velnis. Vienų naktį jis užukaite smalos puodų, ir atėja tas ponaitis, saka:
– Ko či verdi?
Klonys saka:
– Vaistus dėl akių. – Saka: – Man akis nori skaudėt, kė vis pri ugnė buvo.
Velnis saka:
– Ar ir man negałėtum kiek tų vaistų įpilt unt akis?
Saka:
– Kodel ne, gałėsi, tik, – saka, – su linči ar virvi prisirišk kojis pri bolkia teip, kad galvu žemyn būtų.
Velnis tojaus prisirišįs kojis ir žemyn galvų nulaide, tik dar paklause velnis:
– Koks tava vardus?
Klonys saka:
– Mana vardas yra: „Aš pats“.
Dabar Klonys, išnešįs puodų verdančios smalos, kad tik pils velniuku unt veida! Velnis šaukdamas su visu bolki unt ežerų išdūme! Kiti velnė klausi:
– Kas tau, kas tau teip padare?
Saka:
– Aš pats, aš pats!

Nu ta sykia daugiaus velnė neatėja unt to klojimų.



Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/01/pasaka-apie-tai-kaip-zmogus-gyde-velniui-akis/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button