Pasaka apie karaliūną ir gyvūnus


Pasakos

Vie­nas ka­ra­liū­nas be­ai­da­mas pa­ma­tė vi­du­ryje lau­kų žvė­rių pul­ką. Bu­vo tai le­vas, meš­ka, vil­kas, are­lis ir skruzdė­lė. No­rė­jo pa­si­da­lyti už­muš­tą jau­tį, bet jo­kiu bū­du nega­lė­jo įsteng­ti. Le­vas, pa­ma­tęs pri­siar­ti­nan­tį ke­lei­vį, lie­pė su­sto­ti. Ka­ra­liū­nas, pa­ma­tęs pri­siar­ti­nan­tį žvė­rių bū­rį, iš­si­trau­kė kar­dą, misly­da­mas gin­tis, bet le­vas, pa­ži­nęs, kad ke­lei­vis yra aukš­to gi­mi­mo, ėmė pra­šyt, idant jiems pa­da­ly­tų jau­tį. Ta­da ka­ra­liū­nas, iš­si­trau­kęs kar­dą, pra­dė­jo dar­bą. Le­vui at­kir­to pirma­ga­lį:

– Tu, – sa­ko, – esi drūtas su­tvė­ri­mas, tai jau­čio pir­ma­ga­ly­je ran­da­si dau­gel svei­ka­tos.
Meš­kai – nu­gar­kau­lį (strė­nas):
– Tu, – gir­di, – vi­sa­dos, už­šo­kus ant pe­čių, mėgs­ti čiulp­ti krau­ją.
Vil­kui – ger­klę:
– Tu vi­sa­dos pir­miaus gri­e­bi už spran­do.
Are­liui – žar­nas:
– Tu, – gir­di, – už­si­ne­šęs ant me­džio, be­mas­tuo­si per die­nų die­nas.
Skruzdė­lei ati­da­vė gal­vą:
– Tu ma­ža žmo­na, tai po šiais ka­ma­ru­kes be­lan­džiosi.
Vi­siems žvė­rims pa­skir­tos jau­čio da­lys la­bai pa­ti­ko. Da­bar le­vas at­si­lie­pė:
– Jis mums ge­rai pa­da­rė, tai ir mes jam pri­va­lo­me ge­ro pa­da­ry­ti.
Tuo­jaus vi­sos žvė­rys iš­si­pe­šė šers­ties, are­lys – plunks­nų, o skruzdė­lė, netu­rė­da­ma ką duot, iš­si­lau­žė ko­ją:
– Aš, – sa­ko, – po ka­ma­rai­tes ir šlu­ba ga­lė­siu vaikš­čio­ti...

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/02/pasaka-apie-karaliuna-ir-gyvunus/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button