Pasaka apie kvailą velnią


Pasakos

Perm* daug metų vandravo vens kalvia gezeles per svėta savo pelna, arba darba, jėškodams ir privandravo vėną didę dvarą. Jis žmonų klausa:
– Kas tas per dvaras?
Žmonės jam papasakojo ir sakė:
– Čia į tan dvarą gyvena vėns didiai bagotas ir pekts ponas, o ir dides šykštokles. Jis nei so vėno nesoteka ir so kožno vėno pravijos ir sakė, kad po jo smertės netor nei vėns tan dvarą gautė. O kaip jis numerė, tai teip ir nusevedė: jis merė, o nei vėns negal jo dvare gyventė, nei per vėną naktę negal paliktė.
Tai tas kalvia gezeles apseėme perbandyt. Jis vėną vakarą nuėjo į tan dvarą ir pasesėdo pri stala ir laukė, kas nusedos. O ant vėloma įėjo keture ponai ir pradėjo kartas špėlotė. O vyrausiases ponas prilendęs jam pri akių ir saka:
– O ko to čia nore?
Gezeles saka:
– Aš ir noro matytė, kan jūs darat.
Tai sakė ponas:
– Šį naktę gale būtė, o jei dar veną syke pareise, tai tav bus septynias skoras nuloptas.
Gezeles sakė:
– Testov teipo: aš dosos septynias skoras noseloptės. O jei aš iškentėso, tai aš tave lopso, o jei to neiškentėse, tai aš būso dvara ponas, ir jūs vese turėsiat iš čia prapoltė.
Ponas saka:
– Teip gal bute.
Tai gezeles paserūpena veršo skorą, šonų skorą, kateno skorą ir davės apsūtė septynes kartas ant sava kūna ir pasaėmė gerą pungalę meškerų drauge ir, nuėjęs į dvarą, pasesėdo pri stala. O ant vėloma įėjo tė ketore ponai ir pradėjo kartas špėlotė, o vyrauseses vėl jam sakė:
– Ar to jau vėl čia ese?
– Oge kaip!
Tada ponas:
– Dabar tav būs šičia septynes skoras nuloptas!
Gezeles saka:
– O pasko teve tavo.
Ir tujau pripolė vese ketore ir nudraskė gezeloi septynias kartas jam nu nogaras. Potam gezeles sakė:
– Dabar aš teve lopso.
Ponas saka:
– Tai pradėk!
Tai gezeles ėmė savo meškeres ir pradėjo jam per nogarą važotė. O kete meslijo, kad ir jims teip būs, tai jė iš nugąsčo vese išbėgo laukan, o vyrausiases neiškentėdams bėgo paskon ketų laukan ir bėgdams sakė:
– Šį naktę gale dar būtė, o ketą šiše būse į stokelios soplėšytas.
Gezeles paserūpena gelžės ir nukalė žmogo nu gelžės teip, kaip žmogos tor būtė. Kad į nogarą plunksną paspaudė, tai šis soimė rankas ir galėjo dar daugiaus į krūvą sošrubotė. Gezeles atnešė tan žmogo į dvarą ir pastatė tės stalo ir pats sėdos pri stala. O kaip tė ponai soseėjo, tai vyrauses sakė:
– Dabar būse į stokelios soplėšyts.
Jis atsakė:
– Ja, ja, ei, matyse, kan mana grosfaderes sakes...
– Ei, kor jis yra?
– Ei, šeta – apžūrėk jį...
O kaip priėjęs žūrėjo, tai gezeles paspaudė plunksną, ir „grosfaderes“ jį sospaudęs laikė, tai gezeles sakė:
– Grosfadere, laikyk!
O pons šaukė, kad tor paleist. Pradėjo braižyt į akes, ale nėka nepadarė. Kete matė, kad jam bėda yra, – išdolkėjo vese laukan. O „grosfaderes“ laikė jį tres dėnas, o tretę dėną ponas paserašė, kad jis daugiaus į tan dvarą nebeateis. O gezeles torėjo jam vėtą prirodyt, tai prirodė jam į gerę, į vėną išpovosę aužolą, kor vėna skylė bovo, – čia galėjo jis gyvent, o „grosfaderę“ išnešė ant stoga, kad ja tor bejotes, o gezeles laimėjo ir paleko tam dvare par poną.
Po 15 metų jojo gezeles pra aužolą, pra šalę, tai iš aužolo išlindęs pons ir užpolė jį, ale gezeles atsegręžęs so ranka mojo ir šaukė:
– Grosfader, dabar aik šen, jau mane užpolė!
Tai pons, baimės įgavęs, vėl į aužolą ir nėkad neišlendo.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/02/pasaka-apie-kvaila-velnia/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button