Pasaka apie liūtą, lapę ir žmogų


Pasakos

Vie­ną sy­kį liūtas su la­pe su­si­gin­či­jo. Liūtas sa­ko:
– Ant svie­to nė­ra už ma­ne stip­res­nio su­tvė­ri­mo!
La­pė sa­ko:
– Ogi žmo­gus.
– Žmo­gus? Kas tai per žmo­gus: aš jo nėkuo­met ne­su ma­tęs. Mel­džia­mo­ji, pa­ro­dyk man jį.
– Ge­rai, – sa­ko la­pė. – Ei­va į tą miš­ke­lį, pa­si­slėp­si­va ir lauk­si­va, kol ke­liu eis žmo­gus.
Žiūri, žiūri ir pa­ma­tė pie­me­nė­lį kar­ves be­va­rant.
– Ar tai žmo­gus? – už­klau­sė liūtas.
– Tai dar ne­ žmo­gus, jis dar bus žmo­gu­mi.
Žiūri – vėl ka­ži­ koks se­niu­kas be­atei­nąs, laz­da pa­si­rem­da­mas.
– Ar tai žmo­gus? – klau­sė vėl liūtas.
– Ne, jis bu­vo žmo­gu­mi, bet jau pa­se­no.
Suž­van­gė­jo, su­barš­kė­jo miš­ke, ir pa­ma­tė liūtas rai­tą žmo­gų at­jo­jant. Ar­klys jam juo­das, gra­žus, su kar­du, su piš­ta­lie­tais.
– Ar tai žmo­gus? – klau­sė liūtas.
– O, tai jau tik­ras žmo­gus! – su­šu­ko la­pė. – Eik, pa­mė­gink, kat­ras iš jud­vie­jų stip­res­nis.
Liūtas pa­si­pur­tė, pa­si­pur­tė ir nu­vė­jo pa­si­tik­ti. Žmo­gus, pa­ma­tęs liūtą, iš­si­trau­kė piš­ta­lie­tą ir pra­dė­jo šau­dy­ti. Liūtas pa­pur­tė tik gal­vą ir ei­na ar­čiau. Ta­da žmo­gus iš­si­trau­kė kar­dą ir pra­dė­jo liūtui per gal­vą ka­po­ti. Tas jau liūtui nepa­ti­ko, ir nu­vė­jo ša­lin į miš­ką. Su­grį­žęs prie la­pės, sa­ko:
– Tik­rai, žmo­gus už ma­ne stip­res­nis. Ko­lei jis spjau­dė, ga­lė­jau kęs­ti, bet kaip pra­dė­jo lai­žy­ti – ne­da­tu­rė­jau.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/02/pasaka-apie-liuta-lape-ir-zmogu/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button