Pasaka apie pamirštą karaliaus kardą


Pasakos

Vieną kartą koks studentas išėjęs miškan pasivaikštinėtų ir išgirdęs nelabai toli kasžin ką besivajavojant, trankiai besibarant. Jis par tankynes ir priėjęs arčiau, žiūriąs – levas, sakals ir skruzdė apie beržą sustoję ir ginčijąsis. Viens sakąs: „Mana beržas“, antras – „Mana“, trečias – „Mana beržas“. Jiems ten besiginčijant, ir pamatę šį bestoviantį ir besiklausantį – tuoj šaukią ir šį eit artyn. Kaip tiktai jis priėjęs, tuoj visi trys ėmę jo prašyt, kad padalintų jiems tą medį. Šis tuoj jiems teip ir padalinęs: levui – kelms ir šaknys, skruzdėlei – liemuo, sakalui – viršūnė ir šakos. Toks padalinimas visiems patikęs, todėlei jie jam davę po tokią laimę: kad jis norėsiąs, galėsiąs į levą, sakalą ir skruzdę pasiversti. Tas stu­den­tas, išmėgint norėdamas, ar tikrai jam prižadėta, tuojaus bandė ir pasivertė į levą, paskum – į sakalą ir skruzdę. Tokias dovanas turėdamas, jis kareivijon pasidavęs.
Kartą karalius, karėn toli nukeliavęs, užsimiršo paimti kardą. Jis žadėjo tam, kurs viena nakčia galėtų tą atnešt, pusę karalystės ir dukterį. Apsiėmęs tai pargabenti, jis, vietomis pasivertęs į levą, bėgo, kur bėgt negalėjo, sakalu lėkė ir parnešė tą kardą, o už tai vėliaus gavo to karaliaus dukterį.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/03/pasaka-apie-pamirsta-karaliaus-karda/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button