Ponia skrynioje


Pasakos

Sako, kaip kitąsyk prie baudžiavų žmonės buvo vietoj šunes, o tankiai ir apmainydavo žmones an šunų. Ale vienam dvare buvo labai baisus ponas. Žmones mušdavo įsmert, žmonės, baisiai mušami, turėjo sunkiai dirbtie. Sykį baudžiaunykai kuldami pradėjo šnekėt an pono, kad jis teip sunkiai laiko ir spaudžia. Ale kaip jis nor paklausyt, ką jie šneka, tai baudžiaunykai jausdami tuomsyk nieko nešneka. Tas pons mislia sau: kaip čia gali dažinot, ką jie terp savęs kalba? Jis ėmė skrynioj išpjovė skylę dugne, inguldė ponią ir nunešęs pas vyrus in kluoną ir sako: – Vyručiai, bijau pas save pinigus laikyt, atnešiau čia pas jus pastatyt – jūs pakavokit. Tie baudžiaunykai pastatė tą skrynią peludėj ir užmetė šiaudais. Kaip tas ponas nuvė, tie baudžiaunykai pradėjo vėl savo dainą varyt apė savo vargus. Toj ponia beklausydama pabaigė kantrybę – sako: – Dabar tai jau jum bus gana! Tie baudžiaunykai nusiminė. Sako: – N’o kas čia bus? Jie tuo pajėmė tą skrynią, nunešė in jaują ir tol rūkino, kol ta ponia jau neatsiliepė, o paskui nunešė atgal, pastatė peludėj. Vakare atėjo pons, sako: – Vyrai, bijau ant nakties čia pinigus laikyt – pajėmę nuneškit atgal in pakajus. Tie vyrai nunešė, pastatė ir išė prie savo darbo. Tas pons tuo atrakino skrynią ir jau klaus, ką jie šneka. O kad atdarė, žiūri – jau ponia išsižiojus. Tuo pons ėmė rėkt, kad ponia išvirto iš krėslo ir jau negyva. Ir teip gerai perėjo, da ir tie pats baudžiaunykai gau ruginės atsigertie an šermenų.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/03/ponia-skrynioje/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button