Saulės ir vėjų motina


Pasakos

Buvo trys broliai, o vienam iš jų per pusryčius ir pavakare vis rodėsi akyse dvi sauli, o šiaip nematydavęs antros saulės. Išsiprašęs jis brolių, kad jį leistų ieškot antros saulės. Išleido. Nuėjęs į kitas žemes, užėjęs dideles girias.
Kartą girdi girioje – lermas. Užsinorėjęs pamatyt, kas tai būtų. Žiūri – levas („liaus“), vanagas, skruzdė ir vilkas pasipjovę jautį nemok pasidalinti. Levas, užtėmijęs žmogų, vadin pas save artyn:
– Žmogau, būk teip geras, pardalink mums tą męsą.
Žmogus, atpjovęs galvą skyrium, padavė skruzdei:
– Maža esi, gali ten išieškoti visas skyleles.
Raumenis padavė levui, kaulus – vilkui, grobus – vanagui.
– Ar visi kantanti mano padalinimu?
– Labai kantanti...
Kožnas davė jam po biskį savo plaukų, skruzdė davė ūsų, vanags – plunksnų.
– Kad bus, – sako, – bėda, ant mūsų duotų daiktų pamislyk – tai bus teip.
Gavęs dabar galybę pasiverst, į ką jis norėjo, tas žmogus nuvyko net pas vėjų valdoną. Nuo šiaurio vėjo patyrė antros saulės nesanti, tik ant marių salos esanti pana, turinti tokius plaukus, kaip saulė, o nuo jos vieno plauko atsispindąs spindulys į dangų kaip žvaigždė didžiausia. Jis dabar, vėjo motinos pamokintas, persikėlęs ant tos salos, radęs tą paną ir ją vedęs.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/03/saules-ir-veju-motina/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

1 komentaras  

  • prusas says:

    Kodėl šios pasakos toks pavadinimas
    Saulės ir vėjų motina

Šios pasakos komentarų RSS srautas

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button