Slogutis ir bernas


Pasakos

Buvo toks bernas pas gaspadorių. Jį visą jo gyvenimą labai slogutis slogino. Jis kur tik nebuvo, kur tik negulėjo, jis vis slogino ir slogino.
Ale sykį da jis nemiegojo – pajuto, kad jau šalia jo guli juoda merga. Tuo jis vėl aną užslogino. Anryt atsikėlęs, papasakojo savo matymą. O ten buvo tokia sena boba. Sako toj boba:
– Kaip tu nuveisi gultie, turėk rankoj keliniaraikštį, o tik jausk, nemiegok. Kaip tik ateis slogutis, tai tu užrišk an kaklo keliniaraikštį ir paskui jau gali ramiai miegot – jau daugiau neslogys.
Vakare kaip tik nuvėjo gult – o teip jau jį marina miegas... Ale jis jaučia kiek galėdamas. Susyk pajuto, kad jau guli šalia jo toj merga. Jis tuo keliniaraikštį jai an kaklo užmetė ir užmezgė. Jau ta merga neslogina, ale prašosi jo, kad paleistų. Jis ją nelaidžia. Anryt nusivedė in stubą – ir vis prašė, kad paleistų. Per tris dienas buvo juoda, po trijų pabalo.
– Dabar aš jau būsu laiminga. Mane motina buvo prakeikus an trisdešimts metų, o dabar per táis tris dienas atpakūtavojau. Dabar, – sako tam bernui, – kad tu mane išliuosavai, tai galim ait pas mano tėvus. Aš esiu tik jų viena duktė.
Tai jiedu nuvėjo tenai, apsiženijo ir dailiai gyveno.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/03/slogutis-ir-bernas/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button