Šuo ir katė


Pasakos

Ke­tą kar­tą šou so ka­ti so­si­ba­ro­siu. Tep ka­ti šo­nei pa­sa­kio­si:
– Ry­tą į spro­vą atēk į anas dir­vas, po anou ou­žou­la, ir sviet­kų pa­im­ti...
Šou pa­jemįs le­vą, meš­ką, brit­vo­ną. Ka­ti pa­jė­mo­si gai­dį ir ei­ton­ti par lau­kus, par dir­vas. Tas gai­dis ei­tos le­si­nie­dams, vo tas ka­tins ei­tos ou­di­gą pa­sta­te­is. Anė­ji iš­vy­dį sa­ka:
– Jau on­tā at­eit.
– No, to, – sa­ka šou, – le­vi, pa­lįs­kias po tou lav­ža, vo to, meš­ka, įlip­kias į ou­žou­lą, o aš klau­sio: „Kou svei­ka­tas, kou be­vei­kat?“ Tep anei, kap jau anei atēt, tep to, le­ve, jemk ir su­dras­kyk.
Kap at­ejo­sio anou­do, tep šou klau­si­nie­jęs, kov ba­vei­kį. Tep anam bak­lau­si­nie­jont, ka­tins įsi­ste­bie­jęs leva* ouv­di­go po ­lau­žo. Kap kro­bis ož ou­di­gą – tas levs, lau­žo ne­šens, ir pa­bie­ga. U meš­ka iš to stro­ka iš ou­žou­la kris­ti iš­kri­to­si ir pa­dvie­so­si.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/04/suo-ir-kate/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button