Ūkininko ir velnio sandėris


Pasakos

Buvo toks pavargęs ūkininkas. Jam vis dingsojo, kad jam nor kas pinigų duotų, o jis galėtų pralobti.
Eina vienąsyk tas žmogus mislydams, kad jis nors nuo velnio gautų pinigų, ir tuojaus patiko velnią. Tas velnias klausė:
– Ko nori nuo manęs?
Tas žmogus sako:
– Ar negaučiau nuo tavęs pinigų?
– Pasirašyk man, – sako velnias, – tai aš tau duosiu pinigų maišą.
Tas žmogus ėmęs jam ir pasirašė. Velnias davė jam pinigus ir šnekėjo:
– Už tiek ir tiek metų, – sako, – jau tu būsi mano.
– Gerai.
Tas žmogus lėbauja per tuos metus. Ale jau atėjo paskutinis metas. Jau tas velnias tankiai pradėjo lankyti tą žmogų. Sako:
– Ne po ilgam tu man teksi.
O tas žmogus sako:
– Jei tu iškęsi lino mūką, tai aš būsiu tavo.
Velnias:
– Iškęsiu.
Tas velnias turėjo pasiversti į sėmeną. Tas žmogutis pasėjo tą sėmeną, laikė neakėtą ištisus metus. Paskui užakėjo – draskė draskė tą velnią su akėčiom. Paskui ravėjo. Paskui, kad jau užaugo, nunoko, nurovė, baisiai kūlė su spragilais – tas velnias vis kentė. Paskui pametė ant pievos, vėl laikė kelis metus, prikėlė, nuvežė į pirtį, ant krosnies degino degino, paskui į mintuvus įkišę pamina pamina gerai ir vėl ant krosnies degint... Jau tas velnias negalėjo iškęsti – metė tam žmogui raštą:
– Galą tu gauk, – sako, – su tuom tavo raštu: jau daugiau negaliu iškentėt.
Ir velnias, dar nė pusę lino mūkos neišlaikęs, nudūmė savo keliu, o tas žmogus su tais pinigais laimingai gyveno.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/08/ukininko-ir-velnio-sanderis/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button