Pasaka apie ūkininko sūnų


Pasakos

Vieną kartą, kada ūkininkas ėjo su savo sūnumi medžiotų, pasitiko vilką. Sūnus paskui vilko ginėsi, bet vilkas įlindo in kinį ir pražuvo. Bet sūnus turi dransumą – lenda paskui in tą kinį ir atranda vilko vietoje Mežabrynumą (miško stebuklą). Mežabrynums, išvedęs sūnų iš to kinio, tarė jam:
– Sūnau, tu vilko nešauk. Aš tau geriaus parodysiu kitą medžioklę.
Kuomet tie šnekučiavo, čia štai ir tėvas ateina. Mežabrynums sako ir tėvui, kad to vilko neieškotų, bet tėvas apgavo Mežabrynumą, užkviesdamas jį in savo namus, įvilkdamas in sklepą ir užversdamas duris. Bet kuomet tėvas manė eiti apie tą pranešti karaliui, kad ateitų sugautą Mežabrynumą žiūrėti, sūnus atvertė sklepo duris ir Mežabrynumą išleido. Mežabrynums iš dėkingumo davė sūnui tris obuolius: sidabro, aukso ir deimento.
Čia ateina tėvas atgal su karaliumi, o Mežabrynumo jau nėra.
Ant rytojaus sūnus, mėtydamas savo sidabro obuolį, arzino tuomi karaliaus vyriausią dukterį. Karalaitė suarzinta sako:
– Vaikuti, ką tu su tuom numylėtu obuoliu darysi? Geriaus jį man atiduok!
– Daleisk man prie savo durių pergulėti, tai obuolys bus.
– Gerai – aš tą daleidžiu.
Ant rytojaus sūnus, svaidydamas savo aukso obuoliu, arzino karaliaus vidutinę dukterį. Karalaitė, tą matydama, sako:
– Vaikuti, ką tu su tuom obuoliu veiksi? Atiduok geriaus jį manei!
– Daleisk man savo kambaryje pergulėti, tai obuolys bus.
– Gerai – aš tą daleidžiu.
Ant rytojaus sūnus vėl svaidė savo deimanto obuoliu, arzindamas tuom jauniausią karaliaus dukterį. Karalaitė, tą matydama, sako:
– Vaikuti, ką tau su tuomi patikusiu obuoliu veikti? Atiduok jį geriaus manei!
– Daleisk man savo lovoje vidurdienyje išgulėti, tai obuolys bus.
– Gerai – aš tą daleidžiu.
Bet štai atsitiko, kad karalių užklupo piktiejai neprieteliai. Pirmoje dienoje anas sumušė, bet trečioje dienoje karalius nebegalėjo užsiturėti. Tą regėdamas, sūnus sako:
– Teip negali eiti – man reikia padėti.
Anas nubėgo in kinį pas Mežabrynumą ir išpasakojo, kaip stovi dalykai. Mežabrynums, tą girdėdamas, sako:
– Kad tu to norėsi, tai aš tau padėsiu, bet ne kitiems!
Anas tuojaus pašaukė vilką, nuėmė nuo jo šarvą3, atjuosė kardą, apšarvodamas sūnų. Bet sūnus negalėjo nei vilko šarvo nešti, nei vilko kardo kelti. Bet tai niekas. Mežabrynums atnešė kaušą gero gėrimo, liepė jį išgerti, ir tuojaus pasidarė suvisum kita spėka.
Tada nuėjo dransiai in karės lauką. Kur sūnus mušė, ten krito, kur pasirodė, ten neprieteliai bėgo.
Karalius norėtų savo pagelbininką regėti, bet šitas, int mišką neprietelius nuginęs, miške pražuvo.
Antrą dieną neprieteliai, naujas spėkas surinkę, vėl karalių užklupo.
Tada Mežabrynums pašaukė lokį (mešką), nuėmė jam šarvą, atjuosė kardą, apšarvodamas sūnų. Bet sūnus nebegal nei lokio šarvo panešti, nei lokio kardo pakelti. Mežabrynums atnešė du kaušu gardaus gėrimo, liepdamas sūnui išgerti, ir tuojaus kita spėka pasidarė.
Ant karės lauko šiandien ėjo dransiai. Kur sūnus mušė, tai krito, kur pasirodė, ten neprieteliai bėgo. Karalius norėtų savo pagelbininką regėti, bet štai šis, neprietelius int mišką suginęs, miške pražuvo.
Trečią dieną neprieteliai, naujas spėkas surinkę, vėl karalių užgulė.
Tada Mežabrynums, pašaukęs levą, nuėmė jam šarvą, atjuosė kardą, apšarvodamas sūnų. Bet sūnus negali nei levo šarvo panešti, nei levo kardo kelti. Mežabrynums paėmė tris kaušus gardaus gėrimo, liepdamas tą tuojaus išgerti, ir tada anas gavo tokią spėką, kaip ir patsai levas.
Ant karės lauko šiandien buvo baisu: sūnus vienas numušė visus neprietelius. Tiktai trys, stipriausi pasilikę, pažeidė dransaus sūnaus koją. Tą regėdamas, karalius, greitai nurišęs nuo savo kaklo skarutę, užrišo sūnaus žaizdą. Ir nuo to laiko paėmė baigtinai viršų, kaip iš jų vienas, antras ir tretysis krito kaip kaladės. Karalius dabar norėtų savo pagelbininką regėt, bet tas nulėkė miškan ir pražuvo kaip plaštakė.
Tada sūnus atidavė Mežabrynumui šarvus, kardą ir parėjo pas tėvą. O tu mano dienele, kaip tėvas piktas! Nieko neklausdamas, su ranka tik versdamas:
– Štai tau, klaidūne! Per tris dienas valkiojaisi, tu pats nebežinai, kur ėjai, kur buvai, – še tau!
Laimė buvo, kad karalius, darže bevaikštinėdamas, tą triukšmą išgirdo, kitaip būtų vėl didelis mušimas atsitikęs. Karalius, atėjęs in ūkininko namus, užklausė, koks čia yra triukšmas.
– Tėvas mane neteisingai mušė, didelį žmogų!
– Eikš, tuojaus išpasakok, už ką anas tave mušė!
Sūnus eina, bet eidamas šlubuoja.
– Kodėl tu šlubuoji? – klausė karalius.
– Gali būt, karaliau, kad tėvas man koją pamušė, – atsakė sūnus.
– Rodyk tuojaus koją!
Šitas nenori ir nenori kojos rodyti, bet kai pats karalius liepė, tad parodė. Kaip koją nurišo, pasirodė, kad tai nuo karaliaus kaklo skarutė.
– O aklas! – Karalius apsikabino sūnui kaklą: – Tai tu esi tas, kurs mane išgelbėjo! Eik šen, dransus pagelbininke, nuo šio laiko tu esi mano žentas!
Tėvas, tą visą regėdamas, išsižiojo tiktai, nebegalėdamas savo gudrumo išteisinti, bet sūnus atsigręžęs pasakė:
– Tėvai, tu paskutinį kartą mane, didelį žmogų, per daug veltui iškūlei, bet tai nieko – gali būti, kad nuo jaunesnių metų aš tau tas rykštes buvau skolingas. Ar ne taip? Eik geriaus dabar su manim pilin.
Pilyje karalius pašaukė savo tris dukterias, tardamas joms:
– Klausykitės, vaikai! Tas jaunikaitis mane išgelbėjo nuo neprietelių. Aš jį imu in žentus. Kuriai iš jūsų patiktų už jo tekėti?
Vyriausioji sako:
– Tėvai, anas man prider: anas gulėjo prie mano durių ir davė man sidabrinį obuolį.
Vidutinė karalaitė sako:
– Ne, tėveli, jis man prider: anas gulėjo mano kambaryje ir davė man aukso obuolį!
Bet jauniausioji karalaitė sako:
– Ne, tėveli, anas man prider! Anas gulėjo mano lovoje ir įdavė man deimento obuolį.
– Gerai, tai tas jaunikaitis tau prider!
Dabar gi jaunikaitis, apsivedęs su karalaite, po seno karaliaus pasiliko ant jo vietos.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/09/pasaka-apie-ukininko-sunu/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

4 komentarai  

Šios pasakos komentarų RSS srautas

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button