Velnias kūlikas


Pasakos

Viena boba mažlaukė likus našlė. Kaip netur kam kultie, viena nuvėjus in kluonelį ir kulia pėdus. Ėjo pro šalį velnias. Pamatė, kad viena boba kulia, – atėjo pas ją. Sako:
– Kodėl tu viena kuli?
– O kas man našlei padės bėdoj – prieteliaus nėr.
– Mažu tau padėt iškult?
– Būtų gerai, kad pamačytum, ale spragilo neturu.
Tas velnias tuo padirbo sau spragilą, ale labai sunkų. Toj boba pamatė, kad jis tokį spragilą pakelia, tai ji užžinó, kad tai velnias. Pradė jiedu kult. Tas velnias kaip rėš – šiaudai šoka iki pantui. Toj boba mato, kad čia su velniu bus bloga, – sako:
– Kaip tu kuli?! Kaip duodi, šiaudai šoka kažin kur. Kodė, aš kaip kuliu, tai net prilimpa. Tu toks drūtas, o nė tiek neinmuši kaip aš, boba.
Velnias iš sarmatos pabėgo.

Digg This
Reddit This
Stumble Now!
Buzz This
Vote on DZone
Share on Facebook
Bookmark this on Delicious
Kick It on DotNetKicks.com
Shout it
Share on LinkedIn
Bookmark this on Technorati
Post on Twitter
Publikuota iš: http://lietuviupasakos.lt/2010/09/velnias-kulikas/ .
© Lietuviupasakos.lt 2017.

2 komentarai  

Šios pasakos komentarų RSS srautas

Rss Feed Tweeter button Facebook button Linkedin button Digg button Flickr button Stumbleupon button Newsvine button Youtube button