Vieną kartą vilkas, alkanas po mišką skrajodamas, pamatė levą, ėruką beėdantį. Vilkas priėjęs norėjo gauti to ėro kansnį, bet levas jam tarė, kad anas pats eitų paieškoti:
– Kad tu nori ėsti, tai eik ieškok pats!
– Gerai, – sako vilkas, – tai aš nulįsiu pas ūkininką ir pasakysiu, kad tu suėdei jo avį.
Levas, tą girdėdamas, toliaus pasitraukė. Bet vilkas tuomi tarpu nuėjęs pas ūkininką pasakė, kad levas jo ėrelį suėdė. Ūkininkas netikėjo, sako:
– Parodyk man ženklus, kad tai tiesa, tai tikėsiu.
Taigi vilkas po valandos atnešė ėro kailį parodytų. Ūkininkas patikėjęs, sušaukęs žmones, nuėjęs in mišką, nušovė levą, nuvilko jam kailį, parnešė namon. Prie to ūkininko vilkui klojosi gyventi labai gerai.
parasyta pradzioje ėruką beėdant,o poto parasyta kad levas jo ėrelį suėde.Ka tai reiskia?
o ko čia nesuprast? ėras - avių jauniklis, o mažybiškai - ir ėrukas, ir ėriukas, ir ėrelis, kaip tik norit!
kas tas levas??????
geriau daina pasiklausyt:
http://www.youtube.com/watch?v=t4H_Zoh7G5A&ob=av2e
xDDD
kas tas levas
Tas levas yra liutas
Jai rašot tai nors nedarykit klaidų, nes labai užknisą, neina kaikurių net žodžiu suprast :/
Tokia mūsų tautosaka. Visos šios pasakos surinktos ir užrašytos lietuvių kultūros paveldo puoselėtojų per paskutinius 150 metų. Pasakos publikuojamos taip kaip užrašytos: skirtingomis tarmėmis, skirtingų laikotarpių žodynu.